Lyrika…

Lyrika arba gido pamastymai paryciais: 3 val. ryto…kolege ka tik isejo i taip vadinama transfera, pasitikti turistu Herakliono oro uoste…

ugnimedis-Callistomon citrinus

Gatveje tylu, vienas kitas zmogus grizta is pasibuvimo i savo viesbuti…danguje zybsi zvaigzdes (kuriu, beje Vilniuje jau seniai nesimato), sedziu balkone ir galvoju: koks tas musu darbas? Ar cia gyvenimas: nei iseiginiu, nei gimtadieniu, nei Kaledu….nenormuota darbo para (diena to nepavadinsi), tai kas cia per gyvenimas? Ir kodel as vis tiek myliu savo darba? Kodel kiekviena sezona duodu sau zodi:gana, laikas pradeti gyventi kaip visi, ir kiekviena sezono pabaiga liudziu, nes jis jau baigesi? Taigi, ziuriu zvaigzdes virs Hersoniso ir suprantu tai, ka visada zinojau: keliones atveria hrizontus, o mes gidai esame tie zmones, kurie padeda kitiems tuos horizontus pasiekti…Mes keliaujame su jumis drauge, dziaugiames atradimais ir dalijames istorija…Mes su JUMIS dalijames ziniomis, patirtimi, kartu dalijames ispudzius ir salis…Ir tampa aisku- karta paragaves – negali sustoti…Darbas per 16 m jau tapo gyvenimo budu…Ir as esu is tu laiminguju, kurie pasak kinu isminties nedirbo nei vienos dienos, Nes kaip sako kinu patarle, jei myli savo darba, nedirbi nei vienos dienos…arba bent jau pansiai…Stai tokios mintys netycia uzpuole paryciais, islydejus kolege i darba :)


Leave a Reply

Your email address will not be published.